rūkalas

rū̃kalas sm. (3^b), rūkalaĩ pl. (3^b) 1. pl., sing. DŽ rūkomasis tabako gaminys: Rūkalas smarkiai kenkia sveikatai rš. Jam daug pinigų rūkalui išeina Šauk. Manasis nei ant degtienės, nei ant rūkalų̃ nepūstija pinigų Gr. Rūkalaĩ siaurina (trumpina) gyvenimą Ūd. Vienodą rūkalą rūkyk, niekuomet nekosėsi! Krkn. Kas turėjo rū̃kalo – užsirūkė Brž. Ko čia kemši tą pypkę, ar rūkalo? J.Jabl. Kiekvienas gavome dvigubą davinį rūkalo rš. 2. savo darbo cigaretė, suktinė: Vienas jų, pasispaudęs po pažastimi pirštines, sukasi rūkalą sp. 3. pl., sing. M, BŽ222, DŽ smilkalai: Šilas buvo kvapais it kokiais rūkalais paėjęs J.Paukš. Pakilo rūkalo dūmai ir aptraukė kaip šydu visą žvilgantį šviesa altorių Mš. Kvapnieji rūkalaĩ KŽ. Stato jo apačion rūkelnyčią, iš kurios aukštyn verčiasi dūmai rūkalų ir myros A.Baran. Ir uždegė and jo rūkalą iš gražiai kvepiančių rūkalų Ch2Moz40,27. 4. dūlys, rūklys: Eidamas prie bičių, pasiimk rūkalą Mrj. 5. rūkymas: Kas ten par noras to rū̃kalo?! Krš. Jokios polzos nėr iš rū̃kalo Rod. Rū̃kalas vyrami metus nukerpa Drsk. 6. koks rūkstantis daiktas: Kas gesysit šitą rū̃kalą (rūkstančią lempą)?! Krsn. 7. dūmai: Stogo šiaudai prismalėję, kaip gelžiai sugelžėję, pritraukdavę tokio rū̃kalo, kad tę nė ugnis nekibdavo Skdv. Pasiduoda ir žemės rū̃kalas Žž. 8. J kvapas.